Ir nugalėtojas "už ką čia tiek mokėti" - sako trumpaplaukis dzūkas, atvažiavęs nuderėti viską, kas tik įmanoma, ir dar truputį. Kaip koks arabas abidas treningais.
Tai kiek gi verta ta skardinė, tas geležies gabalas? Kodėl automobilistai iš širdies taip nenoriai parduoda savo bolidus, nors jie ir stovi nebenaudojami ir, atrodytų, neatlieka tikrosios paskirties? Iš kokio piršto jie išlaužia prašomas dideles sumas už net gana negausiai patobulintus automobilius?
Paskaičiuokim.
- Įsigyti automobilį yra viena. Be paties automobilio kainos dar tenka sugaišti nemažai laiko ieškant iš tiesų tinkamo varianto, renkant informaciją apie dominančius modelius. Tačiau čia - tik gėlytės.
- Palaikyti deramą techninę būklę - antra. Tai reikalauja nemažų investicijų į aukštos kokybės eksploatacines dalis ir skysčius. Geros stabdžių kaladėlės gali kainuoti ir 3, ir 5 kartus daugiau, nei pigiausios. Litras gerų tepalų kainuoja tiek, kiek 2 litrai prastesnių. Ir taip toliau... Nemenčinės būrams ir Sharan vairuotojams to nesuprast.
- Nupirkti detales tobulinimui - trečia. Geros kainos, kokybės paieškos, tyrinėjimai ieškant, kas duotų daugiausia naudos užima dar daugiau laiko. Kainuoja siuntimas, įvairūs mokesčiai.
Visa tai yra lengvai registruojama, juk nesunku tiesiog rinkti čekius?
Ar pastebėjote, kad minėjau laiką, kurį tenka paaukot savo pomėgiui ant ratų? Tai štai, laikas, kurį sugaištam automobilio įsigijimui, paprasčiausiam jo teisingos techninės būklės palaikymui ir tobulinimo detalių pirkimui, yra tik uogelės.
Jei automobilis yra eksploatuojamas kaip pridera ir susilaukia atitinkamo dėmesio, tai didžioji dalis investicijų į jį bus LAIKAS. Laikas suteikiant dėmesį, iš kurio koks nors Rudaminos meistrelis juoktųsi. Pavyzdžiui, ar jiems šautų į galvą prieš įsukant bet kurį varžtą ar veržlę sutepti juos grafitiniu tepalu? Nieku gyvu! Jie geriau su bulgarke pašlifuos trukdantį stabdžių suportą ar rato arkos išsikišimą, kad tik mažiau laiko susigaištų keičiant stabilizatoriaus traukeles :)
Daugiausia kainuoja būtent laikas, kurį palieki garaže ar kieme, besikrapštydamas prie daikto, kuris tau suteikia laisvę važiuoti ten ir taip, kaip tik tau šauna į galvą. O dar kiek reiškia nudaužytos rankos, pajuodusios panagės, perštinčios akys? Oiii... :)
Šiandien buvau pas gerą draugą Arną iš Team Beat jo garaže-fabrike. Ten protingi vyrai konstruoja smagią techniką. Apie juos dar tikrai parašysiu, nes tam fabrike praleidžiu nemažai vakarų, ir rašyti apie tai, ką jie ten veikia, tikrai yra ką :)
Tai va, Arno S13 važiavo kuo puikiausiai, bet jis nusprendė, kad derėtų vietoj S13 subframe'o susikrauti S14'ojo dalyką. Atrodytų, kas čia tėr? Keturi varžtai apačioj, amortizatoriai, rankinio trosai... viską nuleidi žemyn, pakeiti diff'o dangtelį, kad tiktų į naująjį subframe, ir keli viską į vietą.
Vidutinis atlyginimas Vilniuje, statistikos departamento duomenimis (žr. čia), 2013 m. buvo ~2100 Lt į rankas. Vadinasi, per darbo dieną vidutinis dirbantysis uždirba ~100 Lt. Nekreipkim dėmesio į tai, kad dauguma nepigų hobį propaguojančių iš tiesų uždirba daugiau :)
24 val. / 8 = 3 d.d. Vadinas, 3 x 100 Lt = 300 Lt bus suinvestuota vien laiku. Ir čia tik jei skaičiuosim vidutinį atlyginimą į rankas. Kadangi automobilistas prie automobilio krapštosi, galim teigt, viršvalandžių laiku, tai ir sumą galima dauginti iš 1,5. Tad turime jau 450 Lt.
24 val. / 8 = 3 d.d. Vadinas, 3 x 100 Lt = 300 Lt bus suinvestuota vien laiku. Ir čia tik jei skaičiuosim vidutinį atlyginimą į rankas. Kadangi automobilistas prie automobilio krapštosi, galim teigt, viršvalandžių laiku, tai ir sumą galima dauginti iš 1,5. Tad turime jau 450 Lt.
Automobilistas taip pat moka už garažą, elektrą, įrankius, medžiagas... visa tai kainuoja dar kelis šimtus litų per mėnesį. Dažniausiai 300 Lt bus geroookai kuklesnė, nei iš tiesų būna, suma :)
Jei per mėnesį bus atliekamas bent vienas rimtesnis mod'as, panašus į subframe'o keitimą, tai turėsim, grubiai tariant, (300 + 450) * 12 = 9000 Lt per metus vien laiko sąnaudomis. Bet realiai garaže juk būna praleidžiama daug daugiau laiko! Ir detalės taip pat kažką kainuoja!
Labai nesunku sudėjus viską pasiekti keliolikos tūkstančių litų per metus sąmatą automobilio pavertimui tokiu, koks jis yra. Ir jei standartinį tokį automobilį galit rasti, tarkim, už kokius 9000 Lt, tai sudėjus visas investicijas jo mylintis savininkas aptiks ir trigubai didesnę sumą.
Tai va, tas geležies gabalas tampa ne tokiu jau svetimu ir ne tokiu jau gabalu, kai esi palietęs kokią pusę svarbesnių jo varžtų, žinai, kas ir kaip ten sukonstruota, kokių nuosavų sprendimų pats pridėjai. Automobilis tampa nuosavo kūno, mentaliteto ir emocijų tęsiniu. Taip, kiniečiai ir inkstus pardavinėja, kad iPhone'ą nusipirktų, bet parduoti automobilį, kuriame sutilpo šimtai valandų darbo, daugybė įspūdžių ir dar krūva pinigų, nedaug automobilistų nori.
Todėl ir keikiasi, kai kvaila supermamytė dureles įtrenkia, savo bamblį kėdėn sodindama.
Todėl ir kviečia policiją, kad pagautų žioplą santechniką, su savo VW Bora nudrėžusį nupoliruotą kažkieno bamperį.
Todėl ir prašo tokių sumų, už kurias kinietis su džiaugsmu atiduotų inkstą :)
Todėl ir keikiasi, kai kvaila supermamytė dureles įtrenkia, savo bamblį kėdėn sodindama.
Todėl ir kviečia policiją, kad pagautų žioplą santechniką, su savo VW Bora nudrėžusį nupoliruotą kažkieno bamperį.
Todėl ir prašo tokių sumų, už kurias kinietis su džiaugsmu atiduotų inkstą :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą