Geras žodis nekainuoja!

Kepinių skyrius

Tuomet dar pats to nesupratau, bet galvoje pokytis jau buvo įvykęs.

Skubėjau, iki dešimtos valandos vakaro liko gal šešios minutės, mano pirkinių krepšyje gulėjo pora pakuočių alaus, dešrelės kepimui ir kitos "pavasaroooot!" gėrybės. Trūko tik duonos.

Sparčiu žingsniu nesulaikomas priartėjau prie "Iki" duonos skyriaus ir ėmiau dairytis ciabatta'os. 

Žinot, kaip žmonės, kreipiantys dėmesį į detales, deda sąvaržas interkūlerio vamzdyne? Atsukę varžtu į patogiąją pusę, kad ir nenuėmę bamperio prireikus priveržt galėtų. Stengiasi abi silikoninio sujungimo sąvaržas pasukti ta pačia puse, tuo pačiu kampu. Jei sujungimas turi kokį nors užrašą - pasuka jį taip, kad smalsuoliai lengvai įskaitytų automobilio savininkui pravėrus variklio skyriaus dangtį. Vamzdžius visuomet nuvalo. Jei yra galimybė padaryti kažką pagalvotai, nebūtinai geriau iš praktinės pusės, bet bent jau argumentuotai - taip ir padaro.

Tai va, Iki parduotuvės salės darbuotoja duonos kepaliukus išdėliojo būtent taip. Visi pasukti vienodu kampu, surūšiuoti, plastikinio įpakavimo "kaspinėliai" vienodu kampu užlankstyti... tokią tvarką parduotuvės skyrelyje nedažnai pamatysi. O aš mačiau ne tik tvarką, bet ir žmogų, kuris tai padarė. Ji - moteriškė amžiuje, laisvai galėtų būt mano ar tavo, gerbiamas skaitytojau, mama. Ir ji tai darė neskubėdama, lengvai palinkusi prie lentynos, vis pažiūrėdama iš toliau - "kaip čia išėjo".

Impulso paskatintas žengiau link jos ir... sustingau. Kaip čia taip - prieiti prie žmogaus ir pasakyti, kad jis gerai darbą atlieka? Kažką pagirti? Nejauku, neįprasta... Ir apsisukau eiti link kasų, visgi liko mažai laiko, gal netyčia alaus nespėsiu nusipirkt. Pora žingsnių išėjimo link ir aš tai supratau.

Ta moteris, galbūt, yra kažkieno mama. Gal jai kažkada būna liūdna, gal ji kartais džiaugiasi. Galbūt ji, grįžusi namo, neturi ką atsakyti į klausimą "kaip sekėsi darbe". Gal ji nedaug nors ir paprastų, bet nelabai įperkamų malonumų mato, gal.. kas aš toks, kad man to gero žodžio gaila būtų, jei jis man nieko nekainuoja?

- Ponia, pažiūrėkit, kaip gražiai čia viskas sudėta! - tarsi iš šono išgirdau savo balsą.

- Aš... oi, kas negerai?

Bėgioja išsigandusios akys, ieško, tarsi apie kiaulės galvą duonos skyriuj kalbėčiau... lyg iš transo ištraukta būtų. Gal ir transas jai dėliot tas duoneles, bet dabar jau privalėjau pasakyt taip, kaip yra.

- Viskas gerai! Aš tik ėjau pro šalį, ir pamačiau, kaip gražiai čia viskas išdėliota. Tikrai gražiai, tvarkingai, viskas vienodai pasukta, surikiuota, ir labai norėjau Jus pagirti už tai, kad taip atliekat darbą, tiek pastangų įdedat! - ir dar daug visko pasakiau, kol nespėjo moteriškė mirtinai išsigąsti.

Man bekalbant, atrodo, ji patikėjo, kad kažkas iš tikrųjų galėjo pastebėti jos pastangų rezultatus ir dar išdrįsti gerą žodį už juos padovanoti. Nesu tikras, bet man atrodo, kad moteriškės akys sudrėko, ir nusišypsojo ji ta auksinio danties šypsena. Ko gero, nėra lengvas jos gyvenimas, bet bent tą vieną dieną ji buvo tikrai netikėtai, tikrai nuoširdžiai, ir labai labai smarkiai laimingesnė, nei kitomis dienomis. Kaip ir už dyką, nebent esat toks cinikas, kad už pelnytus pagyrimus pinigus imtumėt.

Tributas pavyduoliams

Kodėl dažnas, pamatęs kažką labai kieto, tik numykia "mjooo, gerai" ir daugiau nieko nepasako arba net pasarkazmuoja kažką "oi tai be abejo, už tiek dar ir daugiau nupirktum"? Gal tai - nemokėjimas džiaugtis kitų žmonių pasiekimais, o gal - paprasčiausias pavydas. Tegu ir turi tas sarkazmas pagrindo - bet juk tuomet pagrindo turi ir tai, kad kažkas kietai pavarė?

Pavyduolis suteikia sau nemalonumų tarsi priešui.  - Demokritas

Lygiai taip pat tas, kuris pagyrė kitą, suteikia sau malonumų tarsi draugui. Rimtai, bičiuliai, liudiju atsukęs delnus į jus - kaskart, kai kam nors suteiksit malonumą pasakydami apie jų darbus gerą žodį, patys gausit ne mažiau malonumo! Ir šitai jums nieko nekainuos.

O kiek nepasakyta! 

Dabar prisiminkit, kiek turėjot progų pasakyti gerą žodį, ir jomis nepasinaudojot. Kažkas, kas kūrė, nebūtinai tikėjosi sulaukti būtent pagyrų, bet greičiau Miatai farkopas išdygs, nei kūrėjas nepriims jūsų gero žodžio. Kas tai bebūtų - interkūlerio vamzdynas, laidų surikiavimas ir pravedimas per variklio skyrių, duonos išdėliojimas prekystalyje, gražus ir skanus kokteilis bare (sesuuuutės!), įveiktas ratas trasoje... ar atvirukas!

Atvirukų kolekcija "Mano RajOnas" gyvena čia: The Envelope

Gero žodžio ekonomika

Jei nebūtų to atviruko, kurio nuotrauką matote aukščiau, tai ir šis straipsnis Jūsų pasiekęs nebūtų. Bent jau šiandien.

O buvo taip - atsidarau Facebook ir matau gražių atvirukų paveikslėlius. Ne šiaip gražių - tokių esmingai, su daug įdėto laiko, minties ir kūrybinės galios gražių. Pilnų idėjos. Ir dar žinau, kas juos darė. Kadangi galvoje pokytis jau įvykęs, negaišęs rašau vieną paprastą eilutę -  "kokie geri atvirukai :)". Ir man atsako: "Ačiū, Justai, man tavo blogas labai patinka :)". 

Dzingt per stygelę :)

Čia tas pats, kaip atvežt gerus indikatorius (gauges) už gerą kainą, nė neprašius ir nesiderėjus (ačiū, Shansas_VTI :) ). Vien dėl to, kad patinka tai, ką kažkas kuria.

Ir ta viena trumpa eilutė, tie keli žodžiai, kurie tau nieko nekainuoja, adresatui gali būti pati puikiausia motyvacija kurti. Jie, kaip Henrio Fordo modelis T, gali tapti pasiekiami kiekvienam. Kuo mažiau kliūčių, kuo mažiau pastangų tau kainuoja tą gerą žodį pasakyti, tuo daugiau motyvacijos suteiksi aplinkiniams, tuo daugiau jie sukurs ir tuo daugiau jų kūrybos galėsi suvartoti. Čia - kaip ekonomika, tik resursai nieko nekainuoja.

Todėl sakykim tuos gerus žodžius, kuriuos pagalvojam, visada - nesidrovėkim, nepavydėkim. Džiaukimės sėkme ir talentais.

Facebook turi mygtukus "Like" ir "Share", bet neturi "Criticize". Facebook ekonomikoj nėra valiutos "Kritika".

Tad... like and share, share and like!

Ačiū Jums, Jūs patys geriausi!

Reikia draugą turėti

Ketvirtadienis

Gana seniai, prieš keletą mėnesių ieškojau kažko senukuose ir ėjau pro elektrines pompas ratams pūst. "Kodėl gi ne, jei ne man, tai kitiems prireiks" pagalvojau ir nusipirkau. Nuo to laiko pompa pravertė gal 20 kartų, ir nė vieno karto jos nereikėjo man. Visada tik draugams. Iki paskutinio ketvirtadienio :)

Anksčiau ar vėliau :)

Prieš savaitgalio slalomus buvau sumanęs šviežią Toyo gumą, nors ir nedaug jos belikę, numontuoti ir vietoj jos sumontuoti nešviežią, kurios mažiau gaila treniruotėms arba neypatingai svarbioms varžyboms. Kaip sykis tą dieną, kai ruošiausi lėkt pas montuotojus, viena padanga sugedo.

Prisipučiau, parlėkiau namo ir sugalvojau, kad vežtis 4 padangas Miatoj nors ir juokinga, bet nelabai patogu bei praktiška. Hmm, draugas Dzienų Rule vis skundžiasi veiklos trūkumu... tai štai, truputis veiklos tau! Sukrovėm jam į Hyundai padangas bei ratus ir nurūkom pas montuotoją.

O montuotojas, nors iškaba teigia, jog dirba visą parą, jau 21 val. nebedirbo. Tinginys!

Kaip ten sako viena labai draugiška tauta? Nereikia turėti 100 pinigų, geriau turėti 100 draugų? Netiesa, užtenka vieno. Rule padangų nemontuoja, Rule jų nebalansuoja, jis jas tik kūrena. Tačiau Rule irgi turi draugą, angaro kaimyną! Pamenat "Nekenčiu BMW!"? Tai va, tas jo draugas - ponas Airidas Skaparas iš algauto.lt, jie prekiauja naudotomis BMW dalimis. Ir jis pats yra didelis bemsistas. 10-ą valandą vakaro ponas Airidas nepasibodėjo padėti JDM atstovui su Miata persimaut batus.. tpfu, permontuoti padangas. Ir dar - net pinigų nesutiko paimt. Tik pažadėjo kada nors paskambint 3 ryto ir paprašyti parvežti iš Skuodo :) Airidai, Skuodas toli, o man padangos gana greitai dyla, tai gal dar pasimatysim :D

Taip tat baigėsi ketvirtadienis.

Penktadienis

Skubūs darbai biure jau atlikti ir laiko pietums, panašu, turiu. Užupio picerija siūlo skanų maistą, tad užsisakę ir picą, ir Cezario salotas neturėtumėt nusivilti. Verta. Tik neklauskit, kiek žąsų, nes trys :)

Pietūs

Po pietų palinksėjau pats sau, nuleidau stogą, sėdau į Miatą ir išlėkiau į Kauną - ten šventė. Studentiškas slalomas penktadienio dieną, naktinis slalomas naktį, ir auto-moto sporto parodos slalomas. Kodėl gi ne? :)

Susitikom su Gabrieliumi aka Enjoyer Kaune, Savanorių prospekte, ir nurūkom slalomuot.

Labas, Gabrieliau!

Pasirodo, sustingau po žiemos smarkiai. Iš pažiūros paprasta dieninės trasos schema realybėje buvo labai suspausta, ir aš paskendau kuolelių jūroje. Kitaip tariant, vienas iš važiavimų buvo ne pagal schemą. Važiuoti sekėsi ganėtinai sunkiai, rankinis R888 nebeužrakina, ritmo nepagavau ir nesijaučiau labai greitas. Kaip suprantu, buvau labai arti podiumo, tačiau ne ant jo :)

Studentiškas slalomas

Beieškodamas Urmo bazės skambinau draugui Laurynui, o vakarop jau jis paskambino man. Susitikom netoliese esančioje Pizza Jazz, pavakarieniavom ir nurūkom slalomuoti. Bevakarieniaujant iškėlė jis klausimą - "o kur nakvosi"? Tiesą sakant, visą dieną apie tai net negalvojau. Juk "dar niekad nebuvo, kad niekaip nebūtų". Tai štai, Laurynas & Dovilė pasiūlė sofą :) Problemos pačios išsisprendžia, kai yra draugų!

Laurynas Simonavičius fotografuoja

Man patinka automobilių sporto renginiai arti žmonių. Į juos susirenka žiūrovai, kurie ploja, švilpia, palaiko, džiaugiasi, domisi, ir važiuoti tada tampa daug įdomiau. Kitąsyk surizikuoji tomis 0,3 sekundės ir pasistengi sukurti daugiau efekto, kad stebėti varžybas būtų gražiau.

Ir dar man patinka organizatoriai, kurie į sporto renginius įtraukia kokių nors šou elementų. Tikrai yra miela dalyvauti, kai groja muzika, šoka šokėjos ar profesionalai atlieka ugnies šou.

Ugnies show

Nors šou ritmo nesugrąžino, trasos schema vis tiek buvo šauni. Niekada nebuvau važiavęs naktiniame slalome, tad bandymas dėlioti trajektorijas ir jas sujungti nepasiteisino - paprasčiausiai toliau, nei kito vieno ar, daugiausiai, dviejų kuolelių nesimato, tad "kirsti kampus" ir važiuoti švytuokles aštriai , traukiant rankinį, pasirodė besąs geresnis receptas. Kurį laiką mano rezultatas buvo geriausias, tačiau antraisiais važiavimais atsirado dar greitesnių žmonių. Ir vėl man nepasisekė užkopti ant podiumo - darydamas savo "hot lap" nesuspėjau laiku sustoti ir "įsirėmiau" į bazės kuoliuką. Nieko nenuverčiau, tačiau teko pariedėti atgal ir vėl į priekį, kas, kaip rodo patirtis, yra verta 5 sekundžių. Mano laikas laisvai galėjo patekti į TOP 3... :) Bet yra taip, kaip yra - klaidas reikia priimti ir iš jų mokytis. Kitaip patirtis ir aukšti rezultatai sporte neateis :)

Naktinis slalomas

Penktadienio slalomas baigėsi 2 nakties, o alus - 4-ą. Laurynai, aš tau skoloj alaus, tad laukiam jūsų Vilniuje :)

Šeštadienis

Keistas tas rytas. Visas penktadienis saulėje, alus ir miego trūkumas į galvą įsuko 1,5 cm ilgio medvaržtį. Kai gydytojai klausia "kiek stiprus jūsų skausmas skalėje nuo 1 iki 10?" aš galėčiau atsakyti medvaržčio, įsukto į galvą, ilgiu centimetrais. 

Miatų meet'as turėjo įvykti šeštadienį prie Megos, bet taip jau nutiko, kad visos dvi susitiko dar išvakarėse :) Na ką, kol niekas neatvažiuoja, reikia nuvalyti konsolę nuo padangų, kurias sudegino bemsistai, dulkių.

Miatų meet'as

Niekas daugiau ir neatvažiavo, bet tai pernelyg nenustebino - nedaug dar miatų Lietuvoje. Judam į auto-moto sporto parodą! Šios parodos metu įvyko keli įdomūs dalykai - slalomas, dyno stendas ir paroda.

Kas gi čia? Nagi Mantas Šliogeris su savo nenusakomos spalvos NA Miata. Meet'o dalyvių skaičius išaugo iki 3!

Dar vienas miatų meet'as

Pasilabinę ir atsigėrę neblogos kavos (Organizatoriai! Visada praneškit kavininkams apie savo renginius, kaip faina yra atsigert ko nors kokybiško tarp važiavimų, neįsivaizduojat!), sustojom į starto eilę ir ėmėm laukti.

Starto eilė

Belaukdamas pagalvojau - merginos deda savo kojų nuotraukas iš paplūdimių, tai kodėl vaikinai negalėtų dėt kojų nuotraukų iš autosporto renginių? :)

Kojytės :)

Sakoma, "Objects in your mirror appear to be slow". Kokia netiesa! Veidrodėlyje pamačiau dar vieną draugą, Karolį Raišį.  Tą patį, kuris vairavo miatą vaizdo įraše, įkvėpusiame mane siekti išmokti važiuoti ne prasčiau, nei jis. Vyručiai, aš jums pasakysiu - Karolis yra labai greitas. Jis mane aplenkė :) Ačiū tau, Karoli, už tai, kad daug išmokau!

Karolis

Auto moto sporto parodos slalome laimėjau 2 vietą RWD ir 3 vietą laisvoje klasėje. Visai neblogas rezultatas, mat stiprių konkurentų tikrai buvo. Teisybę sako, kad geriausia treniruotė - varžybos :)

O dabar - fail of the day (Satur-day)

Pamenat, kaip gyriausi, kad sutrumpinau įsiurbimą? Maždaug taip:

Blogai!

Atkreipkit dėmesį į tą gumą tarp oro masės matuoklio ir droselio sklendės. Ji yra pjaustyta, o kai vamzdį pjauni kampu, jo diametras didėja. Žinojau. Turiu nupirkęs silikoninį 45º sujungimą, tik prieš Dyno nespėjau įdėti. Įtariu, kad sąvaržos gerai nelaiko ir per atsiradusį tarpą variklis įtraukia neišmatuotą orą, tokiu būdu mišinys liesėja iki detonacijos prie ~5k rpm, o išsigandęs ECU  vėlina degimą. Iš kur žinau? Miata auto-moto sporto parodos metu užvažiavo ir ant dyno stendo ;)

Rezultatas - 98 kw.

Jeigu bent tą patį sukimo momentą (155 Nm) išlaikytų iki galo, tai prie ~7000 RPM turėtų 155 * 7000 / 7120 = 152,4 ag = 112 kw.

Jei IL Motorsports 4-1 kolektorius padėtų užauginti sukimo momentą iki 160, tomis sąlygomis būtų 157 ag (115 kw).

Išsikelkime sau tikslą sutvarkyt viską taip, kad turėtume 160 ag (117 kw).

Standarte turėtų būti 103 kw :)

Įspūdžių pilna diena, einam miegoti :)

Sekmadienis

Netikėtai pačiam sau, atsikeliu 8 ryto. 

Tai ką, darbuosimės su įsiurbimu? Tuo pačiu pagaminsim ir šalto oro dėžutę? Reikia aliuminio skardos, sekmadienį ryte, čia ir dabar!

Tai truko 2 minutes. Rimtai, draugai. Šarūnai, you're the best!

Visa bėda ta, kad kaskart atidarius variklio dangtį, kyla vis naujų minčių.

Daug naujų minčių. Vis per tuos draugus... :)

Darbo reikia padaryti daug, o laiko rašyti į tinklaraštį - mažai. Bet aš pasistengsiu :) Jums, draugai.

Išvados

Tikriausiai pastebėjote, kad visame tekste pilna paryškintų iškarpų, susijusių su draugais? Tai reziumuokime - draugai mane įkvėpė atkeliauti į automobilių sportą, draugai padeda, kai pačiam problemas išspręsti nebepavyksta, draugai gelbsti draugų draugus, draugai pasiūlo nakvynę ir alaus 2 nakties, draugai pasitinka, palaiko, sveikina, džiaugiasi ir liūdi kartu. Draugai spiria į užpakalį, kai tau to nedrįsta padaryti pažįstami. Draugai tave kritikuoja, draugai tau pataria. 

Labai dažnai priimam draugus tiesiog... "for granted". Kaip duotybę. Bet taip nėra! Draugai, ačiū Jums už tai, kad padedate, ačiū, kad priimat pagalbą iš manęs, ačiū, kad esate! 

Branginkim draugus ir stenkimės dėl jų, nes jie stengsis dėl mūsų.

Tai va, draugą reikia turėti :)

Daina apie tai, kad reikia draugą turėti:

Vežam mamą duonos

Velykos - šeimos šventė. Reikia aplankyti tėviškes.
Reikia ir pavėžinti mamą. Duonos, į gastronomą :)))

Tu turi ko laukti

Sezonas įsibėgėja, draugai.

Dar visai neseniai naktimis snigo, o rytais gramdėm apšalusius automobilių langus. Pilkas dangus, plikos juodos medžių šakos ir tamsa baigus darbo dieną tikrai nedžiugino. Kažkas pusiau peršalęs darbavosi garaže, ruošdamas automobilį naujam sezonui. Buvo tokių, kurie rimtai ir metodiškai atliko visus darbus pagal iš anksto sudėliotą projekto planą. Kiti paprasčiausiai nedarė nieko, nes tokia tik tebuvo nuotaika - ir jokios motyvacijos.

O tuomet atėjo pavasaris.

Gali būti, kad patiks.

Sekamuose Soundcloud grojaraščiuose atsirado daug šviežios muzikos. Facebook pakeitė puslapio išvaizdą, o tu - savo profilio nuotrauką. Vienas kitas draugas išdrįso susidėti vasarinius ratus, nors žiema dar akivaizdžiai turėjo parodyt nagus. Bet kam tai rūpi, juk oras geras, ir norisi pagaliau kur nors pasivažinėti?

Po viso to ekonominio sunkmečio, kuomet automobilių sporto renginiai išgyveno dalyvių bei susidomėjusiųjų trūkumą, kasmet visko vyksta vis daugiau. Drifto varžybos, slalomai, gymkhana renginiai, show off'ai, garso varžybos, raliai, sprintai, žiedinės lenktynės, ir, žinoma, didieji autorenginių grandai Autoplius Fast Lap bei Chill'n'Grill. Net nelabai svarbu, kuri šaka tave domina - visi mes turime, ko laukti. Atsidaryk www.lask.lt ir planuokis, kiek tik telpa.

Pavasaris yra gerai, jis atneša spalvas. Pavasarį pagaliau iš esmės nuplauname nuo automobilių druskas, išsiurbiam iš salonų per žiemą suneštą purvą, į gamtą grįžta gyvybė, laisvalaikis tampa tokiu.. jam nebeužtenka laiko! Tiek daug nuveikti ir norisi, ir reikia.

Jei turi day job, ir negyveni iš autorinių pajamų už Jingle Bells, tai bent 8-9 valandas per parą atiduodi veiklai, kuri leidžia tau užsiimti tais dalykais, kurių jau nebevadini darbu. Ir jei tavo pomėgiai bent kiek kvepia benzinu ar, kas dabar visai populiaru, dyzeliu, tai tu jau turėjai pajusti - sezonas prasidėjo.

Kantrybės mūsų gražiosioms...

"Prasidėjo sezonas"?!!! Newsflash! Tikrai taip. Draugai drifteriai neišlenda iš fabriko be 3 valandos ryto, Autoplius Fast Lap dalyviai rankioja per žiemą įvairiuose garažuose išsimėčiusius ratus, padangas, perka išmetimo, įsiurbimo, transmisijos, pakabos dalis ir visi tik konstruoja konstruoja konstruoja! Atšilus orams užvirė tokia reikalų sriuba, kad gražu pažiūrėti. Gal reikalų nebūtų tiek daug tokiame mažame laiko tarpe, bet juk mes esam žmonės, ir geriau mokam kovoti su grėsmėmis iš artimos ateities, nei tolimos - todėl ir atidedam viską paskutinėms savaitėms. O kartais ir dienoms ar net valandoms. Ir nebūtinai savo noru - tiesiog taip gali imti ir nutikti. Tačiau pasiryžimas ir didžiulė meilė savo hobiui - net ne hobiui, o gyvenimo būdui - reiškia viską. Team Beat neturėjo šansų nespėti :)

Negalėjau žiūrėt, kaip Team Beat alksta
darydami suvedimą vietoj pietų, tad..
Sushi & Nissan su Team Beat san.

Kuri šaka tave labiausiai bedomintų, daugumos automobilistų veidai atsisuka į, mano galva, pagrindinius du renginius - Autoplius Fast Lap ir Chill'n'Grill. Pagrindinius ne todėl, kad jie - didžiausi, sutraukia daugiausiai dalyvių beigi žiūrovų. Man šie renginiai yra pagrindiniai todėl, kad juose susitinka skirtingų automobilizmo šakų gerbėjai. Stance, time attack, drifteriai, slalomistai ir visokie kitokie velniai susirenka į vieną vietą pabūti vieni su kitais, susipažinti, tapti naujais draugais. Autoplius Fast Lap atveju - gal net pabandyti savo jėgas time attack. Be įsipareigojimų praleisti laiką gerai. Didžiuojuosi tuo.

Nusiteikite šių nuotykių nepraleisti, kitaip gailėsitės.

Chill'n'Grill

waska.lt

Šilta. Groja muzika. Šviečia saulė. Kiek dešiniau čirška mėsa, o draugas atneša ledinę cuba libre ir mirkteli that way. Tau bus šakės, nakties nebesulauksi, ir, net jei aš klystu, tai vakaro neprisiminsi tikrai. 

Jos eina vienais maudymosi kostiumėliais. Visa laimė, kad tu su akiniais nuo saulės, ir galvoji, jog niekas nemato, kur žiūri. Visa nelaimė, kad tu teturi šortus.

MBFOTOPER4MANCE, fotografas Marius Bendzelauskas

Show off zonoje medžiai neužstoja saulės, tad jau ir taip nudegę pečiai net svyla. Kiekvienas žingsnis reikalauja koncentracijos. Ranka netyčia vis perbraukia šalia einančios stalo futbolo kompanionės klubą. Paspiri žaidėjams tinklinio kamuolį. Ežeras, guminė valtis, šuolis, purslai, šaltis giliai po vandeniu. Muzika, high five su draugu, fotoaparatas ir užpakaliukai. 

Dvi dienas iš eilės.

Dar nepasibaigus CnG tu jau lauksi kitų metų, kad galėtum pradėti iš naujo.

MBFOTOPER4MANCE, fotografas Marius Bendzelauskas

Autoplius Fast Lap

waska.lt

Saulė, išblizginti automobiliai, prakaitas lenktynininkų šalmuose ir akyse, kažkieno iš startinio jaudulio nukramtytos lūpos, dulkės, dar daugiau dulkių, geliantys nuo klūpojimo ant asfalto keliai, tepalas mylimiausiuose marškinėliuose, skaudi pūslė nuo radiatoriaus karščio, alaus ir kepamos mėsos kvapas, mojuojama geltona vėliava, muzika, fotografai, merginos, superautomobiliai, sėdmaišyje miegantis draugas... Istorijos, kurias pasakosi dar ilgai, pasiekimai ar nesėkmės, kuriais dalinsies su draugais, visiškas nuovargis, nebepakeliamos rankos ir kojos... neįtikėtina.

waska.lt

Kai visa tai baigsis, atrodys, tarsi buvai sapne. Never again. Kitą kartą nepamiršiu kremo nuo saulės. Negersiu. Dalyvausiu pats! Treniruosiuos. Pasiimsiu Povilą ir Šarūnę, jiems patiks. Daugiau padangų ir kuro. Suvedimas! Išspręsti kaitimo problemą! Pakeisti stabdžių skystį!!

Bet tau nereikia ruoštis. Na, jei važiuosi, bent pasidaryk namų darbus. O jei nedalyvausi... Įkalbėk atvykti visus, ką tik pajėgsi. Būkite DAUG, būkit didžiulė gauja žmonių, kurie leis laiką nerealiai gerai. Ir net jeigu iš pirmo karto nepajusi to šilto vėjo gūsio su benzino kvapu, nepasiduok, nes tai neateina iš karto. Bet ateina.

waska.lt

Veržliaraktis rankoj? Pasidėk į kišenę. Autoplius Fast Lap nesiskundžia dalyvių trūkumu. Arba tu ateini pasiryžęs ir nedelsi abejodamas, arba žiūri ir pavydi. Net jei labai linksma žiūrėti. Ypač jei labai linksma žiūrėti.

Dabar jau gali laukti

Automobilizmas yra emocija ir nieko daugiau. Gali būti verslininkas, pardavinėti, restauruoti, net gaminti automobilius, ir nebūti automobilistas, jei tos emocijos nejusi.

Automobilizmas yra didelė emocija - mažų emocijų suma. Kiekviena akimirka, smulkmena, kurią prisiminsi kaip nuotrauką, liks tau. Jei skaudės, jei laimėsi - viskas liks tau. Kaip ir klausydamasis mėgstamos muzikos, tu mėgausies. Net jei teks anksti keltis, atsisakyti vakarėlių, išleisti krūvą pinigų, tu vis tiek mėgausies, nes tu tai jauti. Sportinį pyktį, pasitenkinimą arba nusivylimą, pergalę ir pralaimėjimą, estetinį pasigėrėjimą, jausmą, kad kažką pavyko pasiekti - jauti viską, nes tai - tikra ir labai stipru. Jei supranti, ką turiu omenyje, tu - tinkamas.

Vieną dieną būsi ten, apie ką dabar tik svajoji.

Taigi, sezonas prasidėjo, ir tu jam pasiruošęs.

Turi ko laukti.

Nekenčiu BMW!

Jie nerodo posūkių ir gadina Hanner aikštelės asfaltą savo chuliganiškais burnout'ais. Šonais griauna pakelės stulpus, nepraleidžia bobučių pėsčiųjų perėjose ir švilpimu kviečia į savo automobilį įsėst gražias paneles Vokiečių gatvėje. Ir dar parkuojasi neįgaliųjų vietose.

BMW vairuotojau, jei tu tai skaitai, tai skaityk toliau, nes kitaip teks man pamiršt kelią į Hanner'į netrumpam laikui :)
Bet jei vairuoji ką nors ne BMW, o, sakykim, japoniško - ko gero, šypsais ir linksi galva. Ar tikrai turi kodėl?

Tai mėgsti Volkswagen, ir manai, kad tave visi šmaikštašikniai pamiršo? Manyk dar kartą.. :)

Sukasi rotorius?

O gal tu moteris?

MIATA?

Subaru?

Renault?

Honda? :)

O Toyota yra tiek nuobodi, kad apie ją nieks jokių juokų į internetus neįdeda. Rimtai, neradau nė vieno paveikslėlio su 4 vaikiškom kėdutėm, 2 narvais šuniui bei žąsims ir grėbliu.

Stereotipai!
Pasaulis yra pilnas nežinomų dalykų, o kai tų dalykų nepažįstame, vertinam juos pagal mus supančios aplinkos įdiegtus stereotipus. Japonai rūdija, prancūzai vargsta su elektra, bmw - marozai, vw - gezai, amerikiečius vairuoja neišmanėliai, italus - ilgaplaukiai vadybininkai, kitus vokiečius - trumpaplaukiai vadybininkai, kablukus - rajonski vadybininkai... Universalams, kabrioletams, kupė, sedanams, raudoniems, baltiems, juodiems, kriokiantiems ir stance'intiems ir grojantiems automobiliams mes tuoj pat prikabiname etiketę, nes jų, ko gero, tiesiog nepažįstame.

Šiandien vėl atsilankiau Team Beat garaže-fabrike. Kaip visad, ten vyksta įdomūs reikalai, bet šiandien kalba, tarsi tyčia, išėjo apie BMW ir Nissan skirtumus. Svečiuose buvo apsilankęs Rule, didelis BMW gerbėjas, turėjęs gal 7 vienetus E46 ir visokių kitokių bemsų, kurių, prisipažinsiu, vieno nuo kito pagal kodus dažnai nė neskiriu :) Žiūrėjo jis, kaip Arnas ir Julius krauna Nissan važiuoklę vieton, ir komentavo: "BMW viskas paprasčiau". Ir čia pat kitas bičas atšovė: "Taigi tas pats, kas Nissan!". Rule nepasiduoooda: "Ne ne, pas bemsą vis tiek paprasčiau!".

Na ir kas ten sudėtingiau ar paprasčiau gali būt, kai turi keletą "arm'sų", kuriuos prie stebulės ir subframe'o prisuki pora varžtų? Net žvairas santechnikas sugebėtų surinkt tiek vieną, tiek kitą pakabą, ir skirtumo nelabai pastebėtų. Tūkstančiai "meistrelių" kiekvieną dieną čiupinėja tokias pakabas ir skirtumo, su kuria darbuotis, nelabai mato.

Skirtumas yra mūsų galvose. Kai matome kažką, ko nesame čiupinėję savomis rankomis, pasikliaujame iš anksto suformuota nuomone. Nepažįstami dalykai kelia diskomforto jausmą, todėl labai greitai nubrėžiam liniją tarp "savas" ir "svetimas", RWD ir FWD. Štai čia, dešinėje, stovi automobilių blizgintojai, o kairėje - slalomistai. Prieky - žiedininkai, už nugaros - drifteriai. Vieni kitų mes tarsi nepažįstam, kalbam lyg ir skirtingomis kalbomis, juokiamės iš kitokių, nei esam patys. Natūralu, vienok, ieškoti savo tapatybės prisiskiriant save tam tikrai socialinei grupei, bet taip mes prarandame pažinimo džiaugsmą, o kartu - ir progą išmokti kažko naujo.

Važiuojantys sukibimui tikrai turėtų pamėginti šonaslydį, o jei vairuočiau stance automobilį - būtinai išmėginčiau bent jau kokį lėtuminį slalomą. Mokėdamas susidėti tvarkingą audio aparatūrą padėčiau draugui, nesusitvarkančiam su standartine savo kasdieniame automobilyje. Ruošdamas drifto bolidus patarčiau galios didinimo bei transmisijos tobulinimo klausimais žiedininkams. Mus visus vienija kai kas bendro - dėmesys iš metalo, plastmasės bei gumos sudėtam keturračiam kompanionui.

Vieni iš kitų galime daug ko išmokti - vairavimo technikos, konstravimo žinių. Kiekvienas automobilių gamintojas turi individualių sprendimų, kuriuos, galbūt, galėtume panaudoti savo bolidui. Galų gale, kuo platesnė bus tavo, kaip automobilisto, pasaulėžiūra, tuo geriau suprasi kitus kolegas automobilistus.

Kad ir koks JDM mylėtojas būtum, grožį įžvelgti gali ir skirtinguose dalykuose, kuriems geriausi pasaulio inžinieriai bei dizaineriai skyrė dešimtis tūkstančių valandų.

Nors šiandien sankryžoje xennon'ais visose lempose, taip pat - ir rūko žibintuose, pasaulį akinančio BMW vairuotojas pro liuką iškėlė vidurinį pirštą už mano mirktelėjimą ilgosiomis šviesomis, bet vis tiek Rule's E46 man iš tikrųjų yra gražus:

Kiekvienas juokas turi dalelę tiesos, todėl verta nepamiršti, kokį stereotipą atstovauji, ir griauti jį. Bus smagu :)

Pradžia yra - BMW gerbėjas Rule išdrįso vienu pirštu paliesti Nissan'ą:

Čia gi tik geležies gabalas

... "čia gi tik geležies gabalas", rašo delfinariumo komentatoriai kokioje nors temoje apie automobilių stovėjimo aikštelėje nubrėžtus bamperius, nutrankytas dureles ir kitą, iš pažiūros, smulkią žalą. "o tu sėdi toje skardinėje", rėkia dviratininkas, piktas ant visų iš eilės.
Ir nugalėtojas "už ką čia tiek mokėti" - sako trumpaplaukis dzūkas, atvažiavęs nuderėti viską, kas tik įmanoma, ir dar truputį. Kaip koks arabas abidas treningais.

Tai kiek gi verta ta skardinė, tas geležies gabalas? Kodėl automobilistai iš širdies taip nenoriai parduoda savo bolidus, nors jie ir stovi nebenaudojami ir, atrodytų, neatlieka tikrosios paskirties? Iš kokio piršto jie išlaužia prašomas dideles sumas už net gana negausiai patobulintus automobilius?

Paskaičiuokim.

• Įsigyti automobilį yra viena. Be paties automobilio kainos dar tenka sugaišti nemažai laiko ieškant iš tiesų tinkamo varianto, renkant informaciją apie dominančius modelius. Tačiau čia - tik gėlytės.
• Palaikyti deramą techninę būklę - antra. Tai reikalauja nemažų investicijų į aukštos kokybės eksploatacines dalis ir skysčius. Geros stabdžių kaladėlės gali kainuoti ir 3, ir 5 kartus daugiau, nei pigiausios. Litras gerų tepalų kainuoja tiek, kiek 2 litrai prastesnių. Ir taip toliau... Nemenčinės būrams ir Sharan vairuotojams to nesuprast.
• Nupirkti detales tobulinimui - trečia. Geros kainos, kokybės paieškos, tyrinėjimai ieškant, kas duotų daugiausia naudos užima dar daugiau laiko. Kainuoja siuntimas, įvairūs mokesčiai.

Visa tai yra lengvai registruojama, juk nesunku tiesiog rinkti čekius?

Ar pastebėjote, kad minėjau laiką, kurį tenka paaukot savo pomėgiui ant ratų? Tai štai, laikas, kurį sugaištam automobilio įsigijimui, paprasčiausiam jo teisingos techninės būklės palaikymui ir tobulinimo detalių pirkimui, yra tik uogelės.

Jei automobilis yra eksploatuojamas kaip pridera ir susilaukia atitinkamo dėmesio, tai didžioji dalis investicijų į jį bus LAIKAS. Laikas suteikiant dėmesį, iš kurio koks nors Rudaminos meistrelis juoktųsi. Pavyzdžiui, ar jiems šautų į galvą prieš įsukant bet kurį varžtą ar veržlę sutepti juos grafitiniu tepalu? Nieku gyvu! Jie geriau su bulgarke pašlifuos trukdantį stabdžių suportą ar rato arkos išsikišimą, kad tik mažiau laiko susigaištų keičiant stabilizatoriaus traukeles :)

Daugiausia kainuoja būtent laikas, kurį palieki garaže ar kieme, besikrapštydamas prie daikto, kuris tau suteikia laisvę važiuoti ten ir taip, kaip tik tau šauna į galvą. O dar kiek reiškia nudaužytos rankos, pajuodusios panagės, perštinčios akys? Oiii... :)

Šiandien buvau pas gerą draugą Arną iš Team Beat jo garaže-fabrike. Ten protingi vyrai konstruoja smagią techniką. Apie juos dar tikrai parašysiu, nes tam fabrike praleidžiu nemažai vakarų, ir rašyti apie tai, ką jie ten veikia, tikrai yra ką :)

Tai va, Arno S13 važiavo kuo puikiausiai, bet jis nusprendė, kad derėtų vietoj S13 subframe'o susikrauti S14'ojo dalyką. Atrodytų, kas čia tėr? Keturi varžtai apačioj, amortizatoriai, rankinio trosai... viską nuleidi žemyn, pakeiti diff'o dangtelį, kad tiktų į naująjį subframe, ir keli viską į vietą. 

Realybė yra kitokia... smarkiai :) geras 6 valandas užtrukom dviese, ir dar bent tiek pat teks užtrukti. viso tai bus 24 žmogaus valandos.  Žmogvalandžiais IT projektuose vertinamos darbų apimtys, ir žmogvalandžiai ten tiesiai šviesiai reiškia pinigus. Panaudosiu tą patirtį įvertindamas, kiek Arnas investuos vien laiku į savo Nissan'o subframe'o keitimą.

Vidutinis atlyginimas Vilniuje, statistikos departamento duomenimis (žr. čia), 2013 m. buvo ~2100 Lt į rankas. Vadinasi, per darbo dieną vidutinis dirbantysis uždirba ~100 Lt. Nekreipkim dėmesio į tai, kad dauguma nepigų hobį propaguojančių iš tiesų uždirba daugiau :) 
24 val. / 8 = 3 d.d.  Vadinas, 3 x 100 Lt = 300 Lt bus suinvestuota vien laiku. Ir čia tik jei skaičiuosim vidutinį atlyginimą į rankas. Kadangi automobilistas prie automobilio krapštosi, galim teigt, viršvalandžių laiku, tai ir sumą galima dauginti iš 1,5. Tad turime jau 450 Lt.

Automobilistas taip pat moka už garažą, elektrą, įrankius, medžiagas... visa tai kainuoja dar kelis šimtus litų per mėnesį. Dažniausiai 300 Lt bus geroookai kuklesnė, nei iš tiesų būna, suma :)

Jei per mėnesį bus atliekamas bent vienas rimtesnis mod'as, panašus į subframe'o keitimą, tai turėsim, grubiai tariant, (300 + 450) * 12 = 9000 Lt per metus vien laiko sąnaudomis. Bet realiai garaže juk būna praleidžiama daug daugiau laiko! Ir detalės taip pat kažką kainuoja! 

Labai nesunku sudėjus viską pasiekti keliolikos tūkstančių litų per metus sąmatą automobilio pavertimui tokiu, koks jis yra. Ir jei standartinį tokį automobilį galit rasti, tarkim, už kokius 9000 Lt, tai sudėjus visas investicijas jo mylintis savininkas aptiks ir trigubai didesnę sumą.

Tai va, tas geležies gabalas tampa ne tokiu jau svetimu ir ne tokiu jau gabalu, kai esi palietęs kokią pusę svarbesnių jo varžtų, žinai, kas ir kaip ten sukonstruota, kokių nuosavų sprendimų pats pridėjai. Automobilis tampa nuosavo kūno, mentaliteto ir emocijų tęsiniu. Taip, kiniečiai ir inkstus pardavinėja, kad iPhone'ą nusipirktų, bet parduoti automobilį, kuriame sutilpo šimtai valandų darbo, daugybė įspūdžių ir dar krūva pinigų, nedaug automobilistų nori.

Todėl ir keikiasi, kai kvaila supermamytė dureles įtrenkia, savo bamblį kėdėn sodindama.
Todėl ir kviečia policiją, kad pagautų žioplą santechniką, su savo VW Bora nudrėžusį nupoliruotą kažkieno bamperį.
Todėl ir prašo tokių sumų, už kurias kinietis su džiaugsmu atiduotų inkstą :)

Ir avarijos būna į gerą

Gražią ir saulėtą pavasario dieną žioplas mikroautobuso vairuotojas nepastebėjo, kad stabdau, ir taip tvarkingai pylė man į bagažinę, kad nustūmė mano automobilį į priekyje buvusią Toyotą. Taip tat baigėsi mano pirmo peformance eksperimento gyvenimas ir prasidėjo istorija “Vairuoju kasdien”. Arba “Daily drive”, jei kam labiau patinka tiksli sąvoka originalo kalba :)

Kadangi po avarijos kažkuris iš ratų liko užspaustas plastmasėmis, suktelėjau draugui paprašyti, kad mane parvežtų kažkur, kur man reikėjo. Ir jis atvažiavo, nes draugas juk. Atvažiavo ne vienas, o su svečiu iš Klaipėdos. Ir svečias atvairavo ne ką kitą - kaip sykis NB miatą. Specialus paaiškinimas merginoms - baltą automobilį be stogo. Todėl ir važiuot man reikėjo jau nebe kur norėjau, o kitur.

Seniai norėjau atsikratyti 323F laužiuko, mat nors ir mielas jis man buvo, bet rūdijo kaip koks skenduolis, o ir šiaip paseno morališkai. Ir dar seniau norėjau miatos. Šitaip sutapus aplinkybėms darėsi panašu, kad man reikės įsigyti kitą automobilį, o galvoje sukosi mintis “ne šiaip sau sutapimas čia, oi ne šiaip sau”. Nuriedėjom visi į Meat lovers pub, pasėdėjau miatos keleivio sėdynėj ir, dar kelionei neįpusėjus, jau galvojau, kaip čia įkalbinus tą miatą parduoti man :) Buvau ją matęs skelbimuose, net ir skambint norėjau, o čia va - gyvai gali ir pašnekėt, ir pavažiuot.

Po gerų dviejų savaičių kasdienių pokalbių, įtikinėjimo, persigalvojimų ir taip toliau man pavyko surinkt reikalingą sumą pinigų bei susitarti dėl kelionės į Klaipėdą. Pasiimt miatos.

Apie vidurnaktį grįžau į Vilnių ir pasistačiau miatą parkinge. Išsitraukiau tapšnoklį ir padariau keletą nekokybiškų, nemeniškų, bet miatos nuotraukų :)

Tada ir prasidėjo.

Daily Miata

Web 2.0 laikai jau senokai čia, o aš vis dar neturiu savo kampo internete, kur galėčiau pasauliui skelbt, ką mačiau, girdėjau ar pagalvojau? Klaida, ne kitaip. Reikia ištaisyti.

Apie Jorkšyro terjeriukus ir jų vėmuliukus nerašysiu, tad tikiuosi, kad A.U. & Co. manęs necituos. O jei cituos, tai, po velnių, ką nors sugalvosim :)

Rašysiu apie savo Daily Drive, tą baltą roadster'į, kurį kasdien galima pamatyti Vilniaus ir ne tik gatvėse. Ir ne tik apie patį automobilį - taip pat apie filosofiją, kuria vadovaujantis jis yra tokiu, kokiu yra, ir bus toks, kokiu padarysiu. Apie "One car to do it ALL".

Kažkada nieko neįtariantys facebook draugai pasidalino vaizdo įrašu, kuris suteikė pavadinimą tam, ką turėjau savo galvoje: 

Pažiūrėjau.. ir supratau, kad Miatos laukia panaši ateitis. Aš esu per daug nekantrus, kad galėčiau laukti neprognozuojamą skaičių metų, kol automobilis taps arba raketa, arba nepabaigtu projektu rūdžių krūvoje. Man jo reikia šiandien ir, net jei galėčiau rinktis, ar keliauti į darbą patogiu sedanu, tegu ir greitu, ar roadster'iu barškančiomis plastmasėmis, vis tiek rinkčiausi roadster'į. Tad kam man "kasdienis automobilis", jei aš juo nevažinėsiu? Ir kas iš tiesų turi tilpti į tą "kasdienio automobilio" sąvoką? Žiūrėdamas šį filmuką sudėliojau viską į vietas.

Kasdienis automobilis yra tas, kuriuo tu važiuoji į darbą, parduotuvę, tėviškę. Juo važiuoji į garažą. Juo kasdien pasimėgauji kuriame nors rūgščiai slidžiame posūkyje. Šiame automobilyje šlifuoji trajektorijas paprasčiausiame maršrute į darbą. Jame kartais nuspaudi akseleratorių iki dugno be jokios priežasties ir stabdai kuo įmanoma vėliau, downshift'indamas su heel & toe. Į jį sėdi savaitgalio rytais po 3 valandų miego nakties ir važiuoji į varžybas ar treniruotes. Kasdieniu automobiliu tu darai viską, kas tik šauna į galvą. Viską.

Nuo tada Miata tapo mano "daily drive" - kasdieniu automobiliu, kuriuo važinėju, kaip jau supratote, kasdien ir visur.

Tad štai, pristatau tinklaraštį, kuris taip ir vadinsis - Daily Drive. Ir rasti jį, kadangi mano daily automobilis yra Miata, galima bus adresu dailymiata.blogspot.com .

Kaip ten sako populiarūs bičai iš TV dėžių? Stay tuned!