2014-05-20

Kas benutiktų, finiše šypsosies!

Friendships

"What exactly did you do to your head? +1 mm valves + port job?" - aš tik paklausiau Dmitrijs, ką jis nuveikė su savo miatos variklio galvute. 

Tada pakalbėjom apie mazdinių galvų pralaidumą, kitus techninius dalykus, ir jis pasiskundė negalįs susirasti padorios nakvynės - "Can't find another place with good access to track and safe parking. Any suggestions?".
Dar padiskutavom...
"Cool, we should have a beer :)".

A beer or two it is, du miatų vairuotojai pasiėmė kambarį Timėjaus motelyje ir susitarė, kad tas, kuris parodys geresnį rato laiką per treniruotę, miegos dvigulėje lovoje, o kitam teks viengulė. How miata is that? :D
Štai tokiu būdu automobiliai atveda naujus draugus. Ir va šitaip į tą pačią vietą, tuo pačiu laiku Autoplius Fast Lap atveda automobilius.

Fast Lap - benzingalvių fiesta

Nebepamenu, kuriais metais pirmą kartą nuvažiavau į Fast Lap'ą. Bet tai turėjo būti geri metai, labai teisingi ir su išsipildžiusiais naujametiniais palinkėjimais.
Aš mačiau suprakaitavusius pilotus, lūžusius bei dužusius automobilius, lenkimų ir net pergalės džiaugsmus, spaudžiau ranką lekiantiems draugams ir mojavau nepažįstamiems. Kepiau mėsą prie Ąžuolo, gėriau alų ir pėsčias ėjau pažiūrėti, kaip važiuoja žmonės pro Šakius. Buvo žiauriai įdomu, nors ir ne viską supratau, bet "lenktynių kvepalai" - benzino, stabdžių kaladėlių ir svylančios gumos kvapas - į plaukus įsigėrė. Slapta tikėjausi kada nors pats važiuoti tokiose varžybose ir spausti ranką tiems, kas atvažiavo pažiūrėti ir palaikyti.

I. Galaunė Photography nuotr.
Team Beat šėlsta #šėrykloje!
Kasmet ši šventė tobulėjo, atnešdavo naujų dalykų - Fast Lap Race, driftą trasoje, o dabar - dar ir šėrykloje. Kasmet čia atvažiuoja vis daugiau lankytojų, ir klausimas "ar važiuosite į Fast Lap" virto klausimu "kur būsite - prie starto/finišo ar prie Ąžuolo?". Muzika, pramogos, Fast Lap merginos, gražūs automobiliai, daug saulės... tai yra tikra fiesta. Nesvarbu, ar tu dalyvauji kaip lenktynininkas, ar nešiesi skardinę alaus rankoje ir dar penkias kuprinėje - "lenktynių kvepalai" vienodai kvepia visiems.

Autoplius Fast Lap prasideda ne Kačerginėje

Paskutinės dvi savaitės buvo metas, kuomet reikėjo rūpintis ne tuo, ką valgai, o kad galėčiau lėkti nors truputį greičiau bei Fast Lap važiavimų sesijos prasidėtų ir pasibaigtų lygiai po vieną kartą. Kitaip tariant, kad nereikėtų mažinti tempo aušinant skysčius, stabdžius arba padangas. Pernai prisižiūrėjau žmonių, kuriems reikia lėkti, bet jie stovi serviso zonoje ir kažką taiso. Lenktynės su laiku turi vykti trasoje, o ne serviso zonoje važiavimų metu... :)

Kad galėčiau sustoti! Esat kada sulankstę stabdžio pedalą?
Atrodytų, nieko rimto po kapotu nenuveikta, bet laiko garaže vis tiek teko sugaišti daugybę. Tačiau rezultatas visai džiugina - miata dabar važiuoja tikrai geriau, nei kada nors yra važiavusi, o teiginį patikrinsim ant dyno stendo, jei tik rasim, kur tą už protingą kainą padaryti Vilniuje (jei kas turit ryšių, duokit žinoti!).

Šaltas oras!
Paskutinę dieną, ketvirtadienį, beveik užbaigiau darbus prie automobilio ir grįžau namo jau gerokai po 3-ios valandos ryto. Keletas valandų miego, greiti bei lakoniški skambučiai sunkų rytą, paskutinis apsilankymas Arno fabrike užbaigiant gesintuvo pritvirtinimą salone bei Tomo iš aftermarket.lt pagalba klijuojant Speed Racer atributiką ant mašinos. Ačiū, Tomai! Jei kam nors reikės nebrangių dalykų automobiliams tobulinti - kreipkitės ten!

Gesintuvo reikia, ir jis turi būti pritvirtintas gerai.
Treniruotės

Daugelis dalyvių nespėja pasibaigti savo darbų laiku, todėl jiems tenka į įskaitinius važiavimus išlėkti paskubomis, kai kuriuos darbus tiesiog atidėjus geresniems laikams, ir nesitreniravus. O juk automobilių sportas, nors ir techninis, reikalauja ne tik talento bei sprendimų patikrinimo, bet ir įgūdžių! Man svarbiau praleisti daugiau laiko vairuojant, nei konstruojant. Todėl penktadienio popietę sutikau jau Kačerginėje, Nemuno žiede.

Two daily miatas about to go on track
Pirmieji ratai pirmą kartą važiuojant Kačerginėje, bet jau žinant, kas tai yra sportinis vairavimas, buvo įspūdingi. Posūkiai, nors mintinai ir pažįstami, bet kol kas dar ne draugai, reljefo pokyčiai, netikėti nelygumai, lengvi krestelėjimai, slystelėjimai ir atitvarai, vėl atitvarai, medžiai, ir vėl atitvarai... Kai leki, dažniausiai negalvoji "kas būtų, jeigu būtų". Bet posūkyje, besileidžiančiame link Ąžuolo, pažvelgęs dešiniau pamatai medžių viršūnes (skaityti lėtai, pakartoti kelis kartus ir, jei nebuvot ten, įsivaizduoti medžių viršūnes jums iš dešinės lekiant 120-150 km/h kairiajame posūkyje). Tokiomis akimirkomis norisi ne tik saugos lankų.

Jei įdomu techninės detalės, tai skaitykit toliau, o jei ne - keliaukite į kitą skirsnį :)

Pirmieji keli treniruotės sesijos ratai buvo skirti susipažinimui su trasa ir keleto posūkių sukibimo išmėginimui.  Tuomet pabandžiau spustelėti. 1:40, 1:39, 1:38, 1:37,90 , 1:37,60, 1:35, 1:34,04. Čia - mano pirmas kartas trasoje. Važiuojam pailsėti ir pažiūrėti, ką apie ratus sako laptimer'is.
Žalia - iki 0,9G. Geltona - 0,9-1,05G. Raudona - daugiau, nei 1,05G.
Akivaizdu, kad tobulėti tikrai yra kur. Vos keletoje vietų viršijau 0,9G, o tai - standartinės miatos rodmuo geromis sąlygomis. Vadinasi, neišnaudoju žemesnių spyruoklių ir gerų padangų, o tai - sukibimas. Išvada - posūkiuose važiuosime greičiau.

Antroji sesija prasidėjo lengvu apšilimu, o tuomet ėmiau skusti sekundes. Laptimer'is gyvai rodė progresą, o taip pat jį galėjau stebėti kiekvienai trasos atkarpai - visuomet matydavau, kiek važiuojamoje atkarpoje lenkiu savo geriausio rato rodmenis. Ir, be abejonių, ėmiau suprasti, kokia nedalia man teks rytojaus dieną - galingesnių automobilių vairuotojai mane lenks, kad sutrukdytų posūkiuose. Jiems tai kas, spust ir nurūksta, o va aš taip negaliu. Jei jau praradau greitį - viskas, ratas nurašytas. Stabdau tik 4 vietose - starto/finišo chicane, prieš posūkį link Ąžuolo, prieš patį Ąžuolą ir prieš Šakius, visur kitur bėgėjuosi arba nuspaudęs akseleratorių iki dugno, arba šiek tiek jį atleidžiu. Tad bet koks pristabdymas vienoje trasos dalyje reiškia gerokai mažesnį greitį bent ketvirtyje trasos.
Nepaisant trukdžių, greitesnių mano ratų progresas buvo toks: 1:36,  1:35, 1:34,29, 1:33,06, 1:32,78, 1:32,17 ir geriausias laikas treniruočių metu - 1:31,74:
Taip pat įdomu ir greičiai posūkiuose. Gaila, kad neturiu išorinio GPS imtuvo, veikiančio kokių 10 Hz dažniu - dabar naudojamas vidinis iPhone imtuvas, kurio dažnis - tik 1 Hz, tad jis daug niuansų gali praleisti. Tačiau šiokia tokia informacija yra geriau, nei jokios :)

Greičiai surašyti taip - mažiausias posūkyje ir didžiausias tiesiojoje. Skliausteliuose - kuriuo bėgiu važiuojama su 5 bėgių dėže, ir kurio reikėtų naudojant 6-bėgę dėžę su dabartiniu diferencialu:
  • 10-ajame (pirmasis po starto/finišo) posūkyje - 124 km/h (3 / 4)
  • tiesioji link Ąžuolo - 156 km/h (4 / 5)
  • posūkis po tiesiosios link Ąžuolo - 122 km/h (3 / 4)
  • posūkio dalis prieš pat Ąžuolo stabdymą - 156 km/h (4 / 5)
  • ąžuolo posūkis - 108 km/h (3 / 4)
  • tiesioji po Ąžuolo - 162 km/h (4 / 5)
  • įvažiavimas į Šakių posūkį - 123 km/h (3 / 4)
  • lėčiausia Šakių posūkio dalis - 76 km/h (labai keista, nes G - beveik 1,2 - matyt, prasta trajektorija...) (2 / 3)
  • makuškė - 110 km/h (3 / 4)
  • duobė po Makuškės - 140 km/h (4 / 4-5)
  • starto/finišo įvažiavimas - 155 km/h (4 / 5)
  • startas/finišas - 85 km/h (3 / 3)

Didžiausias potencialas sekundėms skusti - Makuškė, duobė po Makuškės, ir startas/finišas. Taip pat reikia pakoreguoti trajektorijas, kad išėjimai iš posūkių būtų greitesni - beveik visur tenka bėgėtis trečiu bėgiu nuo gana žemų apsukų, tad bet koks prastesnis išėjimas reiškia gerokai lėtesnę likusią trasos dalį. O antrą bėgį jungti dėl 10 km/h bėgėjimosi.. irgi laiko praradimas.

Kokios išvados? Kaip visada! Mokytis, mokytis ir paprašyti draugų patarimų :)

Taip pat teks padaryti keletą namų darbų - aušinimo sistemos perdarymą (coolant reroute), kad skysčio tėkmė apimtų visą variklį, aušinimo radiatorius, tepalo radiatorius, pakeisti pagrindinį diržą ir riebokšlius, mat pusė valandos trasoje privertė variklį nemažai apsitepaluoti. Kodėl? Kai oro temperatūra yra iki 18ºC , variklis nė kiek nekaista, bet orui sušilus vanduo nebespėja ataušti... tepalo temperatūra sugebėjo pasiekti beveik 135ªC, kas irgi yra jau per daug. O kitkas... na, tepalas iš alsuoklio ir riebokšlių variklio skyriuje yra neteisinga. Reikės tepalo gaudyklės (oil catch tank) ir pakeisti visus riebokšlius.

Po treniruotės užsiregistravome administracinėje komisijoje, atlikome techninį automobilių patikrinimą, suklijavome atributiką ir išjudėjome nakvynėn. 

Dmitrijs tvarko gazą

Šventė

05:30. Štai tokiu metu atsimerkiau ir išsigandau tylos - o kas, jei žadintuvo negirdėjau ir šventė prasidėjo be manęs? Teko gerai įsižiūrėt į laikrodį, kad nusiraminčiau - liko dar pusvalandis iki meto, kuomet tikrai privalėsiu keltis. Tiek tat nekantravau šventės, kad man užteko 4 valandų miego, ir šitaip - net kelias naktis iš eilės :)

Bet kodėl netikėtai atrasto laiko nepanaudojus miatos salono siurbimui bei išorės plovimui? Kaip sako Arnas, švarūs dalykai geriau veikia. Lenktynės privalo būti ne tik greitos, bet ir džiuginti žiūrovų akis. Tegu džiugina! O juk aš šiandien - Speed Racer. Vairuoju penkiukę. Kai buvau vaikas, svajojau tokią turėti. Teko ją paturėti netrumpai, kol supratau, kad turiu :) Mach 5. Ji privalo būti švari ir gerai atrodyti visiems, kas žiūrėjo Speed Racer serialą kartu su manimi, nors ir per kito televizoriaus ekraną. Ačiū sticky.lt už operatyvią lipdukų gamybą paskutinėmis akimirkomis!

Pasiėmiau laiko matavimo įrangos daviklį, prisegiau jį prie bamperio, patikrinau oro slėgį padangose ir tepalų lygį. Viskas gerai. Iš tiesų viskas yra net puiku. Tereikia tik nuorinti stabdžius po vakar dienos treniruotės - Šaaaarūūūnai! Mano kelnės baltos, todėl nuorinimu teks užsiimti Šarui, aš tik stabdžių pedalą spaudinėjau. Ačiū už išsaugotas kelnes!

This is how Monster Energy is made.
Using a secret ingredient found exclusively in cars on race track :)
Autoplius Fast Lap yra nuostabi šventė. Pamenu, kaip ankstesniais metais padėdavau draugams keisti ratus, nuorinti stabdžius, matuoti slėgį padangose ir kitus dalykus, būtinus išvažiuojant į trasą. Kai reikalai įkaista tiek, kad adrenalinas ima sunktis pro odą, reikia padėti juos padaryti.

Saulei kylant aukščiau, vis dažniau dairiausi į laikrodį. Kažkur už kampo jaučiau tą priešstartinį jaudulį. Dar kartą patikrinau slėgį padangose ir šiek tiek sumažinau.
Pro šalį praėjo Fast Lap mergaitės. Gražios moterys ir automobiliai dažnai atsiduria vienoje vietoje.

I. Galaunė Photography nuotr.
Ir pagaliau liko vos 10 minučių. Mintyse patikrinau, ar padaryta viskas, ko reikia - panašu, kad taip. Gentlemen, start your engines!
Aš automobilyje, judu link starto pro nuolat augančią žiūrovų minią ir jaučiu smalsius žvilgsnius, pažįstamų kolegų lenktynininkų linktelėjimus, girdžiu komentarus apie padangas, nedidelę galią ir gerą valdomumą.. žinau, kad prie aukštų rezultatų klasikiniame slalome pripratę draugai iš manęs tikisi daug, ir noriu parodyti, kad visus 103 kilovatus, ar kiek ten jų dabar yra, įdarbinsiu pusantro etato.

Atsistoju starto eilėje.

Matau, kaip grįžta ankstesnę sesiją baigę automobiliai, jų vairuotojų šlapius veidus, linksmas arba nelabai akis, kažkas mojuoja rankomis, kažkieno stabdžių kvapas pasiekia mano nosį ir visas priešstartinis jaudulys dingsta. Kaip sunku bebūtų, apie kokius "galimai nutiksiančius" dalykus galvojai - viskas dingsta, kai atsistoji prie pat starto linijos. Kvėpuoji giliau ir lėčiau. Dėmesys nukrypsta į Stop/Go ženklą. Teisėjas jį pasuka ir matai "Go. Vrum! Rhaaaaaararahahaaaaa! Išvažiuoji į trasą ir šildai padangas, taupydamas laiką. Greityn, greityn, nes laiko nedaug - tik 30 minučių, per jas reikės atrasti bent vieną švarų ratą, kuomet nereikės ko nors praleisti arba aplenkti.

ValaitisFOTO nuotr.
Ir tada važiuoji. Iki pat galo. Be sustojimų, be aušinimo, stengiesi pasidaryti vietos greitam ratui, kovoji su pagunda stabdyti vėliau, o po to - atsiimi už šios kovos pralaimėjimą. Galios nedaug teturi, tad stengiesi iš posūkio išnerti kaip įmanoma greičiau. Keikiesi tik mintyse, nes žinai, kad laptimer'is tuo pačiu ir filmuoja. Ir jauti beprotišką malonumą, kai Ąžuolo posūkį įveiki taip, kaip norėjai, ir tą mato tūkstančiai žmonių. Žinai, kad tau kažkas moja, ir, nors nematai, bet šypsaisi jiems.

I. Galaunė Photography nuotr.
Be proto karšta, bet tos 30 minučių prabėga tarsi nė nepastebėtos. Galėtum sukti ratus valandą. Gal ir ilgiau.

Ir tada teisėjai ima mojuoti visomis vėliavomis. Norisi daugiau, bet jau laikas grįžti į serviso zoną.
Bus dar viena sesija. Tokia pat karšta, tik dar trumpesnė.

Geriausias ratas:

Beveik visa pirmoji sesija:

Beveik visa antroji sesija:

Aš nesu lenktynininkas, kaip daugelis kitų. Neišmokau sėdėt kartinge dar vystykluose, automobilių sportu aktyviau užsiimu tik paskutinius porą metų. Bet man tai labai patinka ir aš tikrai stengiuosi išmokti vairuoti geriau. Visuomet priimu patarimus, ir duodu, jei tik pajėgiu, tad tikiuosi iš jūsų to paties - jei turit, ką patarti, patarkite!

Agnės nuotr.
Atsipūsti? Ne negirdėjau!
Po Time Attack sesijų galėjau atsipūsti. Atsipūsti? Na žinoma, juk trasos viduryje yra #šėrykla! O tai kodėl gi ne? Mašina važiuoja, niekas nesulūžo, aš pats ant kojų dar pastoviu - Arnai, ateik čia, sėskis  šalia ir parodyk, kaip reikia statyt skersą! Ačiū už patarimus!

Agnės nuotr.
Tai štai, skersą su mašina, turinčia 157 Nm sukimo momento, statyti reikia taip - neatleidi gazo ir, jei dar trūksta, paspardai per sankabą. Ir pradedi iš vairo, vairo! Ir NEATLEIDI! (c) Arnas!

ValaitisFOTO nuotr.
Wonderabout nuotr.
Gaila, kad vanduo taip kaito ir negalėjau sušerti bent dviejų porų padangų, bet bent vieną porą pazulinau gerai. Kitam kartui, tikiuosi, aušinimas bus geresnis ir galėsiu šerti daugiau.

Agnės nuotr.
Ar jau vėl galima važiuoti? Tikrinu temperatūrų indikatorius :)
Draugystė

Automobilizmas nėra vien konkurencija "kas greičiau" arba kaip nors "geriau". Tikri automobilistai padeda vieni kitiems išspręsti jų problemas, tikri sportininkai siekia, kad kolegų lygis kiltų, ir jiems pataria.
Mes varžomės ne visai vieni su kitais. Vieni su kitais tikriname savo progresą - varžomės su pačiais savimi. Fast Lap'e visi yra draugai. Time Attack rungtyje siekiame ne aplenkti, o pagerinti savo paties laiką. Tavo tikrasis varžovas - tu pats, tavo baimės, tavo nežinojimas. Todėl bet kokia pagalba "varžovui" yra gerai.

Prie starto pastebėjai, kad nebedega žibintas? Per minutę draugas Aldas atneš naują lemputę, pasiskolinęs ją iš BERNER vyrų. Nuorinti stabdžius? Padės Šarūnas. Atsivežti ratus šėryklai ir atsarginę porą semislick'ų - Rule ir goblinada.net autobusiukas. Įrankiai? Domkratas? Generatoriaus dirželis? Pavieniui mes negalime turėti visko, bet visi, susinešę po truputį, turime pakankamai daug, kad galėtume išspręsti bet kokias problemas.

Fast Lap įrodo, kad padėti vieni kitiems - gera ir malonu.

Šypsena

Kai mano draugas Povilas juokais pavadino mano miatą penkiuke, tai buvo tik juokelis. Bet, kuo daugiau apie tai galvojau, tuo geriau supratau - tai yra TAI. Būdamas vaikas, svajojau tokią turėti, būdamas suaugęs jau galiu žaisti šitą žaidimą realybėje. Su tikra penkiuke.
Po Autoplius Fast Lap apdovanojimų, kuriuose ką nors iškovoti šansų nelabai turėjau, buvau vienas iš laimingiausių žmonių visoje trasoje. Aš įgyvendinau savo vaikystės svajonę. Aš buvau didžiulės šventės dalimi - #iamfastlap. Gavau high fives nuo nepažįstamų žmonių, kuriems patiko, kaip vairavau. Man mojavo ir aš mojavau kitiems.

Man šypsojosi.
Aš žiauriai plačiai šypsojausi visiems.

Ir net jei automobilis nebūtų trasos palikęs sveikas, net jei pačiam vos pavyktų išnešti kailį, aš vis tiek šypsočiausi. Nes čia - Fast Lap.
Kas benutiktų, finiše šypsosies.
Autoplius Fast Lap tau duos, dėl ko, o MegaGen Baltics - kuo :)

Nerijaus Kiseliovo nuotr.
Įspūdžiai ir įspūdėliai
Nuotraukų bei vaizdo įrašų pilnos facebook sienos, tad pabaigai pasidalinsiu šiuo nerealiu vaizdo įrašu, kuriame šmėkštelėjau ir aš :)

Ir aš, ir aš ten buvau!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą