Ir avarijos būna į gerą

Gražią ir saulėtą pavasario dieną žioplas mikroautobuso vairuotojas nepastebėjo, kad stabdau, ir taip tvarkingai pylė man į bagažinę, kad nustūmė mano automobilį į priekyje buvusią Toyotą. Taip tat baigėsi mano pirmo peformance eksperimento gyvenimas ir prasidėjo istorija “Vairuoju kasdien”. Arba “Daily drive”, jei kam labiau patinka tiksli sąvoka originalo kalba :)

Kadangi po avarijos kažkuris iš ratų liko užspaustas plastmasėmis, suktelėjau draugui paprašyti, kad mane parvežtų kažkur, kur man reikėjo. Ir jis atvažiavo, nes draugas juk. Atvažiavo ne vienas, o su svečiu iš Klaipėdos. Ir svečias atvairavo ne ką kitą - kaip sykis NB miatą. Specialus paaiškinimas merginoms - baltą automobilį be stogo. Todėl ir važiuot man reikėjo jau nebe kur norėjau, o kitur.

Seniai norėjau atsikratyti 323F laužiuko, mat nors ir mielas jis man buvo, bet rūdijo kaip koks skenduolis, o ir šiaip paseno morališkai. Ir dar seniau norėjau miatos. Šitaip sutapus aplinkybėms darėsi panašu, kad man reikės įsigyti kitą automobilį, o galvoje sukosi mintis “ne šiaip sau sutapimas čia, oi ne šiaip sau”. Nuriedėjom visi į Meat lovers pub, pasėdėjau miatos keleivio sėdynėj ir, dar kelionei neįpusėjus, jau galvojau, kaip čia įkalbinus tą miatą parduoti man :) Buvau ją matęs skelbimuose, net ir skambint norėjau, o čia va - gyvai gali ir pašnekėt, ir pavažiuot.

Po gerų dviejų savaičių kasdienių pokalbių, įtikinėjimo, persigalvojimų ir taip toliau man pavyko surinkt reikalingą sumą pinigų bei susitarti dėl kelionės į Klaipėdą. Pasiimt miatos.

Apie vidurnaktį grįžau į Vilnių ir pasistačiau miatą parkinge. Išsitraukiau tapšnoklį ir padariau keletą nekokybiškų, nemeniškų, bet miatos nuotraukų :)

Tada ir prasidėjo.

Daily Miata

Web 2.0 laikai jau senokai čia, o aš vis dar neturiu savo kampo internete, kur galėčiau pasauliui skelbt, ką mačiau, girdėjau ar pagalvojau? Klaida, ne kitaip. Reikia ištaisyti.

Apie Jorkšyro terjeriukus ir jų vėmuliukus nerašysiu, tad tikiuosi, kad A.U. & Co. manęs necituos. O jei cituos, tai, po velnių, ką nors sugalvosim :)

Rašysiu apie savo Daily Drive, tą baltą roadster'į, kurį kasdien galima pamatyti Vilniaus ir ne tik gatvėse. Ir ne tik apie patį automobilį - taip pat apie filosofiją, kuria vadovaujantis jis yra tokiu, kokiu yra, ir bus toks, kokiu padarysiu. Apie "One car to do it ALL".

Kažkada nieko neįtariantys facebook draugai pasidalino vaizdo įrašu, kuris suteikė pavadinimą tam, ką turėjau savo galvoje: 

Pažiūrėjau.. ir supratau, kad Miatos laukia panaši ateitis. Aš esu per daug nekantrus, kad galėčiau laukti neprognozuojamą skaičių metų, kol automobilis taps arba raketa, arba nepabaigtu projektu rūdžių krūvoje. Man jo reikia šiandien ir, net jei galėčiau rinktis, ar keliauti į darbą patogiu sedanu, tegu ir greitu, ar roadster'iu barškančiomis plastmasėmis, vis tiek rinkčiausi roadster'į. Tad kam man "kasdienis automobilis", jei aš juo nevažinėsiu? Ir kas iš tiesų turi tilpti į tą "kasdienio automobilio" sąvoką? Žiūrėdamas šį filmuką sudėliojau viską į vietas.

Kasdienis automobilis yra tas, kuriuo tu važiuoji į darbą, parduotuvę, tėviškę. Juo važiuoji į garažą. Juo kasdien pasimėgauji kuriame nors rūgščiai slidžiame posūkyje. Šiame automobilyje šlifuoji trajektorijas paprasčiausiame maršrute į darbą. Jame kartais nuspaudi akseleratorių iki dugno be jokios priežasties ir stabdai kuo įmanoma vėliau, downshift'indamas su heel & toe. Į jį sėdi savaitgalio rytais po 3 valandų miego nakties ir važiuoji į varžybas ar treniruotes. Kasdieniu automobiliu tu darai viską, kas tik šauna į galvą. Viską.

Nuo tada Miata tapo mano "daily drive" - kasdieniu automobiliu, kuriuo važinėju, kaip jau supratote, kasdien ir visur.

Tad štai, pristatau tinklaraštį, kuris taip ir vadinsis - Daily Drive. Ir rasti jį, kadangi mano daily automobilis yra Miata, galima bus adresu dailymiata.blogspot.com .

Kaip ten sako populiarūs bičai iš TV dėžių? Stay tuned!